Toliaregystė (Hipermetropija) (0)
Toliaregystė - tai dažniausias regėjimo sutrikimas, refrakcijos yda, kai vaizdas formuojasi ne akies tinklainėje, o už jos ribų. Beveik visi naujagimiai yra toliaregiai, akiai augant formuojasi normalus regėjimas, kartais gali atsirasti trumparegystė.
Priežastys:
Toliaregystė atsiranda dėl tam tikros akies obuolio formos, per plokščios ragenos, per mažo lęšiuko gebėjimo laužti spindulius. Akies obuolio forma ir jos šviesą laužiančių terpių gaubtumas yra paveldimas.
Retesnės toliaregystės priežastys:
- cukrinis diabetas,
- mažos akies sindromas,
- akies augliai,
- tinklainės kraujagyslių ligos.
Simptomai:
Pavargusios akys
Galvos skausmas
Regėjimo sutrikimai
Eiga:
Toliaregystė neprogresuoja. Toliaregystės stiprėjimas paprastai būna susijęs su akomodacijoje dalyvaujančių raumenų nuvargimu. Vaikams iki 7 metų toliaregystė gali visai išnykti arba pereiti į trumparegystę. Jauni žmonės iki 40 metų net ir esant toliaregystei gali nieko blogo nejausti, nes jų refrakcijos ydą kompensuoja akomodacija. Tačiau, kai refrakcijos yda didesnė nei ją gali kompensuoti akomodacija, vaikai gali tapti nervingi, suaugusiuosius gali varginti nuolatiniai galvos skausmai, vargina žiūrėjimas į artimus daiktus, greitai nuvargsta akys.
Gydymas:
Toliaregystė koreguojama išgaubtais sferiniais stiklais, kontaktiniais lęšiais, chirurgija. Jeigu žmogus niekuo nesiskundžia, akinių nereikia.Tačiau, jei atsiranda žvairumas, blefaritas, akių nuovargis žiūrint iš arti, konjuktyvitas, netikroji trumparegystė, būtina korekcija.
Toliaregiai su didele refrakcijos yda akinius turi nešioti visą laiką, o su silpna ir vidutine — gali juos nešioti tik žiūrėdami į arti esančius daiktus.
2 — 4 metų vaikams didesnė kaip 3,0 D toliaregystė koreguojama akiniais su išgaubtais stiklais, kuriuos reikia nešioti visą laiką. Stiklai - 1,0 D silpnesni už nustatytą toliaregystę.
Komplikacijos:
Vaikams nekoreguota vidutinė ir didelė toliaregystė gali būti žvairumo priežastis, gali išsivystyti ambliopija, tingi akis.
Toliaregės akys turi polinkį į lėtinį konjunktyvitą, blefaritą, glaukomą.
Profilaktika:
Esant dideliems rizikos veiksniams: diabetui, glaukomai, makulinei degeneracijai, akis reikėtų tikrintis kasmet.
Esant nedidelei rizikai 19-40m. akis reikėtų tikrintis vieną kartą į 10 metų, 41-55m. - kas penkis metus, vėliau - kas 1-2 metus.
